Skubame. Lekiame. Dažnai kažkodėl nepatenkinti gyvenimu. Trumpomis atostogomis. Dėmesio stoka. Blogais orais… Tačiau yra vietų, kur laikas slenka lėtai, kur nėra atostogų, kur nedaug pramogų ir  patogumų. Tai Lukiškės.

Rugsėjo 15 dienos Vilniaus socialdemokratų pažintinę kelionę į seniausią, o kartu ir griežčiausią  įkalinimo įstaigą Lietuvoje – Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, galima pavadinti ekskursija į kitokį gyvenimą.

Čia viskas kitaip.  Atsidaro ir vėl užsidaro kalėjimo durys. Pasitinka užrašas „Įeiti ne daugiau nei po 3 žmones“. Privalomos patikros poste paliekame asmens dokumentus, mobilius telefonus,  pinigines, gauname vienkartinį  vardinį leidimą.  Praeiname metalo detektorių.

Ekskursijos vadovas – administracijos darbuotojas Ernestas kelionę po kalėjimą pradėjo nuo statistikos. Šiuo metu už grotų gyvena 661 kalinys, 90 nuteisti iki gyvos galvos.

Lankomės nedidelėje patalpoje, kurią darbuotojai vadina instruktažų sale. Kiekvieną rytą kalėjimo darbuotojai čia aptaria nakties įvykius. Iš nuotraukų į mus žvelgia besišypsantys kalėjimo darbuotojai, užfiksuotos jų šventės ir kasdiena. Kitoje  skelbimų lentoje – mažytės kalinių nuotraukos ir sąrašai „Linkę pabėgti‘, „Linkę užpulti‘‘, „Sustiprintas režimas‘‘.

Keliaujame po kalėjimo teritoriją, sustiprinto režimo korpusą. Niūrios, storos sienos, kameros, aliarmo mygtukai, metaliniai narvai, kuriame laiką leidžia iš vienos kameros į kitą perkraustomi  kaliniai. Koridoriuose virš galvos – ištisiniai metaliniai tinklai.  Tai apsauga nuo kalinių savižudybių. Ekskursijos vadovas atrakina nuteistojo iki gyvos galvos kamerą (kameros gyventojas- darbe). Gultas, švari patalynė, keletas knygų, įvairūs mažmožiai. Nusistebėję tokia tvarka, išgirstame, kad nuteistieji iki gyvos galvos, skrupulingai  prižiūri savo buveinę, žinodami, kad šioje patalpoje  gyvens iki gyvenimo pabaigos. Visai kitoks požiūris į buitį yra kalinių, atliekančių laikinąją bausmę.

Nežiūrint griežtos tvarkos ir specifinės aplinkos, čia gyvena bausmę atliekantys žmonės. Gyvena kitaip. Už 3 metrų storumo tvoros. Dirbdami. Žaizdami kieme krepšinį, sodindami gėles, jas prižiūrėdami, laistydami gležnus savo atsakomybės daigus,   skaitydami knygas, piešdami, drožinėdami, bendraudami, sportuodami, gal galvodami apie tolstančius artimuosius…

Išlydėdamas, Ernestas primena kalinių tradiciją. Išeinant į laisvę perlaužti per pusę dantų šepetėlį ir garsiai pasakyti ,,Daugiau čia nesėdėsiu‘‘. Juokavome, kad ir mes sugrįžti  nenorėtume.

Lukiškių kalėjimas buvo pradėtas statyti 1901 m., o tardymo kalėjimas – 1902 m. 1904 m. kalėjimas buvo pradėtas naudoti ir savo funkciją atlieka ligi šiol. Pastatas nekeitė savo paskirties tiek vokiečių, tiek rusų okupacijos metais. Lukiškių kalėjimo tvirtovės pastatų kompleksas yra valstybės saugomų objektų sąraše. Į šį kompleksą įtrauktas pats kalėjimas, jo administracinis pastatas ir Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė.

Lukiškių tardymo izoliatorius iš dabartinių patalpų turėjo būti iškeltas dar iki 2011 m., tačiau planams užsitęsus, esamoje vietoje tebeveikia iki šiol.

Nuotraukoje: ekskursijos dalyviai su laikinąja LSDP Vilniaus miesto skyriaus vadove, Teisingumo ministrės patarėja Aukse Kontrimiene, paskatinusia  ir padėjusia pamatyti šią išskirtinę įstaigą.

Aldona Jeleniauskienė

LSDP Vilniaus miesto skyrius

http://lsdpvilnius.lt/naujienos/ekskursija-i-kitoki-gyvenima-lukiskes.html