Knygu muge2016 (33)
07

04 16

Auksė Kontrimienė: „Žurnalistės darbas man padėjo perėjus į kitą barikadų pusę“

Auksė Kontrimienė žurnalistiką baigė 1992 m. Ji prisimena, kad studijos praėjo mitinguose, o sausio 13-ąją ji praleido su kūdikiu ant rankų. Trys vaikai nesugriovė nei jos žurnalistės, nei politikės karjeros. Šiuo metu A.Kontrimienė yra Vilniaus savivaldybės tarybos narė, Sveikatos komiteto pirmininkė. Premjerui patarinėja vidaus politikos klausimais.

Moteris neslepia, kiek daug gyvenime lemia atsitiktinumai. Vienas skambutis ir vienas susitikimas lėmė radikalų jos karjeros pokytį.

– Esate kilusi iš Kupiškio?

– Gimiau Kupiškyje, daug laiko praleidau Kupiškio rajono Vizgiūnų kaime pas senelius. Tai formavo mano asmenybę. Kai kiti žaidė su draugais, aš daugiau laiko praleisdavau viena. Žaislus dariausi iš gamtoje rastų priemonių.

Vėliau mano tėvai išsikraustė į Subačių, kuris taip pat yra Kupiškio rajone, ten prabėgo 13 mano gyvenimo metų. Kai buvau paauglė, mano tėvai išvažiavo į Panevėžį. Baigiau Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. Tai buvo turbūt įspūdingiausi mano gyvenimo metai – vaidinau teatro studijoje, dainavau vokaliniame ansamblyje, iš aplinkinių kaimų rinkome folklorą, su archeologijos būreliu dalyvaudavome kasinėjimuose.

– Laimės nusprendėte ieškoti sostinėje?

– Baigiau mokyklą sidabro medaliu ir įstojau į žurnalistiką. Man 47-eri. Mūsų studijos prabėgo mitinguose. Tuo metu griuvo Sovietų Sąjunga. Buvo labai įdomu.

Tas laikas sutapo ir su mano santuoka bei pirmu vaiku. Sausio 13-ąją ant rankų turėjau 3 mėnesių kūdikį, kol vyras su studentiška kompanija gynė parlamentą. Antras vaikas gimė man rašant diplominį darbą.

Vis dėlto, karjerą pradėjau nuo miesto, kuriame baigiau mokyklą. Tuo metu buvo labai madinga vietiniams laikraščiams turėti atstovus sostinėje. Pradėjau kaip „Panevėžio balso“ korespondentė Vilniuje. Kompiuterių neturėjome, todėl rašydavome ranka ir iš Seimo siųsdavome faksu.

Vėliau teko dirbti savaitraštyje „Pirmadienis“, žurnaluose „Tavo vaikas“ bei „Vyras ir moteris“. Taip pat padirbėjau naujai sukurtame žurnale „Ekstra“, tačiau į jį atėjau jau laukdamasi trečio vaiko. Padirbau pusmetį, išėjau motinystės atostogų ir į žurnalą nebegrįžau.

Augindama savo trečią vaiką sulaukiau savo geros draugės Ritos Miliūtės skambučio. Ji pasakė, kad socialdemokratai ieško atstovės spaudai. Kaip tik tuo metu partijoje vyko skilimas ir atsiskyrė grupė „Socialdemokratija 2000”. Su ja išėjo ir atstovė spaudai.

– Sakoma, kad išėjus iš žurnalistikos į politinę partiją, atgal kelio nėra. Nebuvo baisu?

– Su Rita pasijuokėme, kad esu trijų vaikų mama, gyvenu nuo algos iki algos ir iš pažiūros labai tinku socialdemokratams. Tiesą sakant, neturėjau net kuo apsirengti einant į pokalbį dėl darbo. Auginau vaikus, buvo pasikeitusios formos. Nieko nesitikėdama nuėjau į susitikimą ir po valandos pokalbio su Vyteniu Andriukaičiu gavau pasiūlymą pradėti dirbti.

Mane ištiko šokas. Turėjau aštuonių mėnesių kūdikį. Teko samdyti auklę ir jau kitą dieną eiti į darbą. Politikų darbą mačiau iš kitos barikadų pusės, todėl adaptuotis man nebuvo jokios problemos.

Įgijau daug patirties, sustiprinau vidinę komunikaciją. Kiekviename partijos skyriuje atsirado viešaisiais ryšiais užsiimantis žmogus. Darėm daug vidinių mokymų. Tai buvo labai įdomus darbas, bet apie savo politinę karjerą ilgai net negalvojau.

– Kokios jūsų pagrindinės pareigos šiuo metu?

– Premjerui patarinėju politiniais klausimais. Esu atsakinga už Seimą ir sklandų koalicijos darbą. Nors tai nėra paprasta, dirbame jau 3,5 metų. Ministras pirmininkas visada pats priima galutinį sprendimą, bet patarėjo darbas yra jam pasiūlyti alternatyvas.

– Taip pat jūs ir Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja. Be to, Seimo rinkimuose kandidatuojate Anykščių–Kupiškio rinkimų apygardoje. Pavyksta derinti tiek pareigų ir šeimą?

– Viskas yra suderinama. Mano vaikai niekada neužmigdavo be mano skaitomų pasakų. Man motinystė visada buvo didžiausia vertybė. Savaitgaliais visada su vaikais apeidavome visus spektaklius. Man pačiai buvo smagu su jais eiti ir žiūrėti.

Mūsų vasaros praeidavo miškuose, kur jiems liepdavau išrėkti visas neigiamas emocijas. Ir pati su jais rėkdavau. Išsivalius plaučius nebereikia vienam ant kito šaukti.

aukse-kontimiene-seima

– Be to jūs esate neseniai pasirodžiusios knygos „Laukiame naujagimio“ bendraautorė?

– Ši knyga yra daugiau mano hobis. Kartu su viena kolege dešimt metų leidome žurnalą „Naujagimis“, kuris buvo dalinamas visos Lietuvos gimdymo namams. Iš to gimė ir ši knyga.

Taip pat prodiusavau laidą „Mamos dienoraštis“, kuri ėjo LRT, o vėliau Baltijos televizijoje.

– Jūs esate ir premjero patarėja moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais? Manote, kad Lietuvoje tai yra problema?

Orandzine suknele2– Statistika aiškiai rodo, kad Lietuvoje mažai moterų dalyvauja politikoje. Moterys uždirba mažesnį atlyginimą nei vyrai. Moterų žymiai mažiau įmonių valdybose. Į šias problemas labai rimtai žiūrima Europoje. Tyrimai aiškiai rodo, kad šalys, kuriose valdžios institucijose daugia moterų, yra kur kas socialiai teisingesnės. To puikus pavyzdys gali būti Skandinavijos šalys.

Socialdemokratai taip pat turi pasitvirtinę kvotas ir kiekviename rinkimų sąrašo dešimtuke vienos lyties asmenų negali būti daugiau nei 6.

Esame įkūrė socialdemokračių akademiją. Kartą per mėnesį kviečiame įdomius lektorius. Vyrai į šiuos susitikimus taip pat gali ateiti.

Rengiame daug labdaros akcijų. Pavyzdžiui, šiuo metu renku knygas sudegusiai Staškūniškio bibliotekai. Per savaitę žmonės sunešė daugiau nei 500 knygų. Einame į sutrikusio vystymosi kūdikių namus lankyti vaikų. Aplankome moterų krizių centrus. Vienam tai padaryti būtų žymiai sunkiau.

– Ateis laikas, kai socialdemokratų lyderis bus moteris?

– Kodėl gi ne? Gali ateiti.

– Laiko sau lieka?

– Prie lovos turiu kokias 5 skaitomas knygas ir negaliu užmigti, kol nepaskaitau bent kelių puslapių. Skaitau labai greitai ir visada skaitydavau beprotiškai daug. Jeigu yra įdomi knyga ir nesu mirtinai pervargusi, tai galiu skaityti visą naktį ir į darbą ateiti nemiegojusi.